• Sveiki atvykę!

  • EMOCINĖS SAVIJAUTOS STIPRINIMAS PANDEMIJOS METU

    Kylant naujojo koronaviruso grėsmėms ir šalyje paskelbus karantiną, daugelis žmonių lieka namuose. Tai labai svarbu siekiant apsaugoti savo, artimųjų ir visuomenės sveikatą. Tačiau šiuo laikotarpiu ne mažiau svarbu ir vidinė būsena, nusiteikimas ir emocinis stabilumas. Pateikiamos rekomendacijos, kaip saviizoliacijos laikotarpiu palaikyti gerą emocinę savijautą.

    STIPRINKITE SAVE

    Pasistenkite sulėtinti gyvenimo tempą ir laikytis įprasto kasdienio gyvenimo režimo (kelkitės ir eikite miegoti įprastu metu, sveikai maitinkitės, mankštinkitės, palaikykite švarą, vėdinkite patalpas, rūpinkitės buitimi).

    Kasdien raskite laiko savo pomėgiams ir kitai maloniai veiklai. Jeigu patinka, klausykitės muzikos, skaitykite, rūpinkitės augalų priežiūra, medituokite, mokykitės ir naudokite atsipalaidavimo bei kvėpavimo pratimus, pieškite, kurkite. Saviizoliacijos laikas gali tapti galimybe išbandyti kažką naujo, įgyvendinti svajones, kurioms nerasdavote laiko.

    Mažiau laiko leiskite naršydami internete. Informaciją apie COVID-19 tikrinkite ne daugiau kaip du kartus per dieną, skaitydami patikimus informacijos šaltinius.

    Panaudokite saviizoliacijos laiką bendravimui su artimaisiais ir kitais jums svarbiais žmonėmis.

    Stenkitės išsaugoti emocinę pusiausvyrą, pozityvų požiūrį ir ramybę. Kalbėkitės apie savo jausmus su kitais, nepasiduokite panikai. Jei užplūsta stiprus nerimas, įtampa ar stresas, išbandykite bent vieną iš žemiau rekomenduojamų pagalbos sau būdų.

    • Nuraminkite kvėpavimą. Patogiai atsisėskite arba atsigulkite. Vieną ranką padėkite sau ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Užmerkite akis. Kvėpuokite tik per nosį. Lėtai, ramiai ir giliai įkvėpkite ir taip pat iškvėpkite. Pajuskite, kaip įkvepiant jūsų pilvas išsipučia, o iškvepiant subliūkšta. Panaudokite vaizduotę. Įsivaizduokite, kad įkvepiate šviesą ir ramybę, o iškvepiate nerimą ir stresą. Mėgaukitės ramiu kvėpavimu, stebėdami, kaip kūnas palaipsniui atsipalaiduoja ir rimsta. Pratimą tęskite 5–10 min.

    • Atpalaiduokite raumenis. Patogiai atsisėskite, ištieskite ir atremkite nugarą į kėdės atlošą, padėkite rankas ant kelių. Užsimerkite. Įkvėpdami stipriai stipriai suraukite ir įtempkite kaktą ir staigiai ją atleiskite. Tai pakartokite 3 kartus. Tada, palaipsniui įtempdami ir staigiai atpalaiduodami raumenis, keliaukite kūnu žemyn – stipriai įtempkite ir atpalaiduokite veidą, pečius, nugarą, krūtinę, rankas, pirštus, pilvą, sėdmenis, kojas, kojų pirštus. Pajuskite, kaip kūnas vis labiau atsipalaiduoja ir šyla. Derinkite kūno įtempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu. Kurį laiką pasilikite užmerktomis akimis ir vidiniu žvilgsniu „peržiūrėkite“ savo kūną. Jeigu kuri nors kūno dalis tebėra įsitempusi – 2–3 kartus pakartokite įtempimo ir atpalaidavimo pratimą toje vietoje.

    Nepamirškite, jeigu su stipriu stresu ir nerimu nepavyksta susitvarkyti patiems, neigiamos emocijos persiduos ir vaikams.

     

    Parengė darželio socialinė pedagogė Diana Grabauskė

    Informacija parengta remiantis https://lsmuni.lt/

  • KAIP SUMAŽINTI STRESĄ KARANTINO METU

    Karantino metu, kai vaikai neina į darželius ir tėvai galvoja, kuo vaikus užimti, vienas iš variantų gali būti – suplanuota bendra veikla. Tai puikus metas naujai šeimos tradicijai – sutarti laiką ir kiekvieną dieną užsiimti kuo nors kartu su vaikais. Paramos vaikams centro vadovė, psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė pataria pirmiausia pasikalbėti su vaikais apie tai, kas vyksta. Pasikeitusi kasdienybė, kels mažiau streso, jeigu susidėliosite karantino dienotvarkę. „Bet kurio amžiaus vaikams būtina akademinė veikla ir bent trumpas laikas lauke (jeigu yra galimybė, išvengti tiesioginių kontaktų su kitais vaikais ir suaugusiais). Kartu pusryčiaukite, pietaukite ir vakarieniaukite, skirkite laiko tvarkymuisi, bendrai šeimos veiklai. Tačiau nepamirškite ir asmeninio laiko, poilsio. Būtinai išlaikykite įprastą, stabilų miego laiką“.

    Tad pabandykime paplanuoti kaip galėtų prasidėti diena ir ką gero jos metu galite nuveikti.

    Dienos darbų planavimui skirkite 5-10 minučių. Nusistatykite, kokius darbus per dieną norite atlikti ir nustatykite jų atlikimui skirtą laiką.

    Jei vaikas nevalgus, galima pusryčiauti, pietauti ar vakarieniauti ant grindų. Išbandykite išvykos žaidimą. Ant grindų pasitieskite antklodę, į kelioninį krepšelį įsidėkite maisto ir žaiskite iškylą. Galima prisisodinti mėgstamą žaisliuką, lėlių. O kai jau būsite „gamtoje“, apetitas turėtų atsirasti.

    Žaidimai galėtų būti:

    1. Žaisti keliones po žinomas ar norimas aplankyti pasaulio šalis. Reikia pakreipti žaidimą į tos šalies kultūrinius elementus ar tradicijas, bei įdomius faktus.
    2. Kurti pasakas ir jas nupiešti.
    3. Žaisti – atspėk koks daiktas yra parašytas arba nupieštas.
    4. Žiūrėkite kartu filmukus ir vėliau juos aptarkite išklausydami visų žiūrėjusių nuomonę.
    5. Užbaik pasakojimą.
    6. Juda – nejuda. Reikia paleisti muziką ir kartu su vaikais šokti. Kol muzika groja, visi šoka, o kai nutyla, privalo sustingti vietoje. Judėti negalima, kol muzika pradeda groti. Kuris neištveria, iškrenta iš žaidimo.

    Daugiau žaidimų galite rasti :

    https://suvaikais.lt/2015/05/15/sekliu-zaidimas-korteles-atsispausdinimui/

    Parengė darželio socialinė pedagogė Diana Grabauskė

     

    BENDRAUKITE SU VAIKAIS

    Kalbėkite su vaikais apie tai, kas vyksta, nepalikite jų nuošalyje.

    Domėkitės vaikų poreikiais ir emocine savijauta.

    Padėkite jiems jaustis saugiai (skirkite laiko išklausymui, apkabinimui, paguodai ar kitokiai paramai).

    Bendraudami su vaikais stenkitės būti ramūs, nepamirškite, kad jūsų elgesys ir reakcijos daro jiems poveikį.

    Pritaikykite pateikiamą informaciją prie vaiko supratimo lygio:

    • vaikui suprantama kalba paaiškinkite, kodėl jis neina į darželį ar mokyklą, ką saviizoliacijos laikotarpiu jis turėtų daryti ir ko vengti;
    • pasistenkite, kad jūsų paaiškinimai nebūtų gąsdinantys ar keliantys nerimą;
    • sudarykite vaikui galimybę klausti apie viską, kas jam rūpi ir nuoširdžiai atsakykite į visus klausimus.

    Prisiminkite, kad atsakymų vengimas gali padidinti jo nerimą.

    Užtikrinkite stabilų vaikų dienos režimą.

    Pasirūpinkite, kad jie sistemingai tęstų mokymosi veiklą, padėtų namų ruošoje ir turėtų pakankamai laiko aktyviems žaidimams, mėgstamai veiklai, saugų buvimą gryname ore bei miegui.

    Parengė darželio socialinė pedagogė Diana Grabauskė

    Informacija parengta remiantis https://lsmuni.lt/

  • Grupės

    • Grybukai
      Priešmokyklinio ugdymo grupė
      • 20
        Grupės dydis
      • 6-7 metai
        Amžius
    • Jūreivėliai
      Priešmokyklinio ugdymo grupė
      • 20
        Grupės dydis
      • 5-7 metai
        Amžius
    • Kiškučiai
      Ikimokyklinio ugdymo grupė
      • 20
        Grupės dydis
      • 5-6 metai
        Amžius
    • Saulutės
      Ikimokyklinio ugdymo grupė
      • 20
        Grupės dydis
      • 3-4 metai
        Amžius