Emocinės sveikatos stiprinimas ir streso valdymas karantino metu

2021-01-07

Emocinės sveikatos stiprinimas ir streso valdymas karantino metu

Šiandien, kai visą pasaulį užklupo neprognozuojama bei sunkiai įveikiama pandemija, kiekvienas iš mūsų jaučia nerimą. Susiduriame su rimtu iššūkiu, kuris keičia mūsų kasdieninius įpročius ir su tuo reikia susigyventi ne tik mums, suaugusiesiems, bet ir mūsų vaikams. Girdėdami tėvų kalbas apie viruso plitimą, nuogąstavimus dėl savo ir artimųjų sveikatos, vaikai gali jaustis nesaugiai, nerimauti, bijoti. Kad mūsų mažieji išgyvena stresą, gali išduoti fiziniai ir emociniai jų negalavimai (pilvo ar galvos skausmas, pykinimas, griežimas dantimis, košmarų sapnavimas, nuotaikų kaita ir pan.) bei pakitęs elgesys – vaikai gali tapti irzlesni, nervingesni, pradėti nekontroliuoti savo emocijų ir kt.

Kaip vaikams paaiškinti, kas yra koronavirusas ir kodėl jo visi bijo?

Nenumokite ranka į vaikų ir savo pačių nerimą – kalbėkitės

Būtinai pasikalbėkite apie tai tam, kad išlikti ramiems, neprarasti optimizmo, išlaikyti gerus tarpusavio santykius. Vis priminkite vaikams, kad jeigu pikta, baisu ar neaišku, kas ir kodėl vyksta, jie gali pasakyti apie tai jums, kad klaustų visko, ką nori sužinoti, o jųs pasistengsite atsakyti į visus rūpimus klausimus. Nenumokite ranka į vaikų ir savo pačių nerimą.

Kaip padėti vaikams lengviau išgyventi dabartinę situaciją?

 

  • Priežastys. Aptarkite su vaikais kas juos neramina, priežastis dėl kurių jie jaučia nerimą. Paaiškinkite, vaikams suprantama kalba, kodėl negalime eiti į daželį, dažniau būname namuose, nes saugome vienas kitą. Šiuo metu vaikai išgyvena sunkų adaptacijos procesą, per kurį turi prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo, socializacijos trūkumo. Jiems, socialinio kontakto nebuvimas su bendraamžiais draugais, grupės draugais yra tolygu pasaulio pabaigai. Leiskite savo vaikams kuo dažniau bendrauti su draugais įvairiomis ryšio priemonėmis.
    Stenkitės kuo mažiau kalbėti apie virusą girdint vaikams. Nuolatinės kalbos, naujienų klausymas, naujų atvejų aptarimas, visa tai neigiamai veikia kiekvieną iš mūsų, o vaikams sukuria nesaugią atmosferą, kelia įtampą ir daro įtaką jų netinkamam elgesiui. Nepamirškime, kad vaikams ir dabar – svarbiausia žaisti, klausytis pasakų, konstruoti, žiūrėti filmukus.
  • Artumas. Išsikalbėti yra būtina, tačiau ne visi vaikai yra atviri ir linkę tai daryti. Pasistenkite sukurti tokią aplinką, kad vaikas pats norėtų pasipasakoti per daug jo neklausinėjant ir netardant, pvz., žaidžiant, spalvinant, kažką dirbant kartu buityje pasakokite jam apie savo dieną ir lyg tarp kitko užklauskite, o kaip jam ji praėjo. Nepasitenkinkite atsakymu „viskas gerai, stenkitės sumaniai valdyti pokalbį, kad vaikas po truputį imtų atsiverti.
  • Fizinis aktyvumas. Skatinkite vaiko aktyvų laisvalaikio leidimą. Šiandien tam sukurtos tobulos sąlygos. Kadangi dabar rekomenduojama laiką leisti tik su šeima, vaikai nebeturi pasirinkimo – norėdami būti gryname ore, tai gali padaryti tik su Jumis. Pasinaudokite šia proga ir pakvieskite visą šeimą, pasivaikščioti miesto parkuose, nuvykit pasivaikščioti į mišką, drauge pažaisti aktyviuosius žaidimus. Besimankštinantys žmonės labiau pasitiki savimi, yra geresnės nuotaikos, todėl lengviau išgyvena stresines situacijas. Mankštindamiesi kartu galite sukurti momentą atviram pokalbiui.
  • Atsipalaidavimas. Kvėpavimas vienas iš svarbiausių dalykų pajutus, kad artėja streso priepuolis. Atraskite Jūsų vaikui tinkamiausią kvėpavimo techniką (įkvėpti giliai ir iškvėpti, o gal kaip tik kvėpuoti greitai, trumpais iškvėpimais). Mokykite vaiką atsipalaiduoti, paskatinkite susierzinus pagalvoti apie kažką malonaus, pasvajoti, įsijungti raminančios muzikos, apkabinti mėgstamą žaisliuką ar pabūti drauge su augintiniu, jei tokį turite. Svarbiausia, kad vaikas turėtų savo nusiraminimo būdą, jam padėti gali ir mėgstamiausios dainelės niūniavimas ar eilėraščio deklamavimas mintyse.

Kalbėkite apie emocijas

Neeilinė situacija, baimė dėl ateities, nerimas… Įvykiai klostosi taip, kad verčia mus prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kurios tęsiasi jau kuris laikas ir niekas nežino kada sugrįšime į normalaus gyvenimo ritmą. Tai yra sunku, kelia daug pasipriešinimo, pykčio, o galbūt abejingumo, galbūt susirūpinimo, galbūt bejėgiškumo…Tenka prisitaikyti, keisti įpročius, galimybes, vertybes… Kodėl reikia pažinti ir kalbėti apie emocijas? Nes tik jas pažinęs žmogus gali keistis.

Gebėjimas keistis vyksta, tik tada, kai yra suvokiamas elgesys ir jį lydintys jausmai, kurie anksčiau nebuvo sąmoningai suvokti. Kiekvieno žmogaus emocijos yra labai stipriai susietos su jo individualia psichologija. Emocijos yra instinktyvios ir yra labai stiprus motyvacijos arba demotyvacijos šaltinis.

Teigiamos emocijos daro stiprų poveikį kognityviniam pasaulio pažinimui. Neigiamos emocijos dažnai blokuoja žmogaus raidą.

Leisdami ilgesnį laiką su vaikais turite galimybę pakalbėti apie jausmus. Tai gali pasirodyti nelengva. Tačiau pabandyti verta.

Į netinkamą elgesį pirmiausia reaguokite kaip į užslėptas emocijas

Netinkamas vaiko elgesys – tai ženklas tėvams, kad vaikas gali blogai jaustis, išgyventi sunkius jausmus, kurių įvardyti nemoka, todėl visos emocijos išsilieja per netinkamą elgesį. Stenkitės pamatyti, kokias emocijas slepia netinkamas elgesys, ir pirmiausia vaiką nuraminkite, o tik paskui aptarkite jo netinkamą elgesį ir kaip jį koreguoti.

 

Vaikų lopšelio – darželio socialinė pedagogė

Diana Grabauskė

Bendraukite su vaikaisPortalas mažiesiems „Katantinas.lt“ padės spręsti kylančius iššūkius pandemijos meto